Kariesas (dantų ėduonis): priežastys, simptomai, gydymas, ir kiti aktualūs klausimai

Dantų kariesas, dar vadinamas dantų ėduonimi, – viena dažniausiai pasitaikančių burnos ertmės ligų, kurios eiga ir gydymas tiesiogiai priklauso nuo danties pažeidimo lygio.

Laiku suskubus pas odontologą, kariesas gali būti sėkmingai sustabdomas paprastu danties plombavimu, o laiku nesiėmus gydymo dažnai prireikia sudėtingesnių procedūrų – kanalų gydymo, protezavimo ar net danties šalinimo.

Straipsnyje paaiškinsime, kas yra kariesas, kaip jis atsiranda, kokie yra dantų karieso simptomai, kaip jis gydomas ir kokios pasekmės gali kilti delsiant kreiptis į odontologą. Tikimės, kad perskaičius šį straipsnį, dantų ėduonis nebeatrodys kaip nedidelė „skylutė“, kurią galima ignoruoti.

Kas yra kariesas (dantų ėduonis)? 

Dantų kariesas (ėduonis) – tai lėtai progresuojanti dantų liga, kurios metu burnos bakterijų gaminamos rūgštys ilgainiui pažeidžia kietuosiuos danties audinius – emalį, dentiną, cementą. Ligos negydant, pasiekiama ir pulpą, kurioje kyla uždegimas. 

Pradinėje stadijoje kariesas dažniausiai pasireiškia matine, balkšva dėmele ant danties, kuri laikui bėgant tamsėja. Ėduoniui progresuojant, dėl kalcio ir fosforo trūkumo, dantyje atsiranda skylutė, kurią neretas pacientas klaidinga vadina „kariesu“. Iš tiesų kariesas yra liga arba procesas, o matoma ertmė – šio proceso pasekmė.

Kaip atsiranda kariesas? 

Kariesas atsiranda tuomet, kai burnoje esančios bakterijos, skaidydamos cukrų ir kitus angliavandenius, gamina rūgštis. Šios rūgštys ilgainiui ardo dantų emalį ir sudaro sąlygas ėduonies formavimuisi.

4 dantų ėduonies formavimosi stadijos

Priklausomai nuo to, kaip stipriai kariesas pažeidžia dantį, yra skiriamos 4 ėduonies formavimosi stadijos. Nuo jų priklauso šios ligos simptomai bei taikomas gydymas.

Pirmoji stadija – emalio demineralizacija. Tai – matinės, balkšvos kariozinės dantų dėmės,  atsirandančios dėl neigiamo rūgščių poveikio ir nesukeliančios skausmo. Danties kariesas, pastebėtas pradiniame etape, gali būti sustabdomas be odontologinio gydymo. Tam pasitelkiama kruopšti burnos higiena, dėmesys tinkamai mitybai, taip pat – fluoro aplikacijos.

Antroji stadija – paviršinis kariesas. Šiame etape yra pažeidžiamas emalis ir gali būti jaučiamas padidėję danties jautrumas šalčiui ar saldumui. Skausmo, kol nepažeidžiami gilesni danties sluoksniai, dažniausiai dar nėra. Gydant paviršinį kariesą, reikalingas plombavimas.

Antrinis kariesas, nors ir gali kelti asociacijas, su šia ėduonies stadija neturėtų būti painiojamas. Tai – karieso, pakartotinai atsirandančio ten, kur jau buvo atliktas gydymas, tipas

Trečioji stadija – dentino ėduonis (pažeidimas). Negydomas ėduonis pasiekia dentino sluoksnį. Tai pasireiškia danties skausmu, reaguojant į karštą ar saldų maistą. Taip pat –  vizualiai matomu danties patamsėjimu.

Ketvirtoji stadija – giluminis kariesas. Gilus, aktyvus kariesas sukelia pažeidimus prie pat danties nervo. Tai pasireiškia stipriu, pulsuojančiu skausmu, kuris gali varginti ir be papildomų dirgiklių.Vėlgi, vadinamasis šakninis kariesas nėra giluminio karieso sinonimas. Šakninis kariesas, dažniau pasireiškiantis vyresniame amžiuje, reiškia ėduonies atsiradimo vietą, o ne šios ligos pažengimo laipsnį.

Priežastys, kodėl formuojasi dantų ėduonis

Dantų kariesą, kaip ir daugelį kitų burnos ertmės ligų, sukelia įvairūs vidiniai (įgimti) bei išoriniai (įgyti) veiksniai. Nors genetika ir nepavaldi mūsų norams, tačiau, skiriant pakankamą dėmesį išorinių veiksnių kontrolei, ėduonies riziką galima gerokai sumažinti.

Ir, priešingai: tai ignoruojant, gali susiformuoti daugybinis kariesas, pasireiškiantis daugelio dantų ėduonimi arba vieno danties pažeidimu keliose vietose.

Įgimti (genetiniai) karieso atsiradimo veiksniai

Žemiau aptariami pagrindiniai įgimti veiksniai, galintys padidinti karieso riziką. Gera žinia: jei genetika ir neapdovanojo polinkiu į stiprius, sveikus dantis, sąmoningas elgesys gali padėti išvengti karieso.

• Emalio struktūra. Plonesnis, porėtesnis, mažiau fluoro turintis dantų emalis didina karieso riziką.
• Dantų forma ir išsidėstymas. Gilias vageles turinčius ar arti vienas kito esančius dantis sunkiau kruopščiai išvalyti. Dėl šios priežasties labiau kaupiasi apnašos, tad auga ir ėduonies formavimosi grėsmė. 
• Seilės. Mažesnis seilių išsiskyrimas, žemesnis jų pH, mažiau esančių mineralų bei  imunologinių ir antibakterinių fermentų sudaro palankias sąlygas karieso atsiradimui. 
• Individualios burnos biologinės ir cheminės savybės. Apnašų sudėtis, kiekis, jų sąveika su burnos audiniais bei kito niuansai turi įtakos didesniam ar mažesniam polinkiui į kariesą.
• Bendra sveikatos būklė. Imuniteto stiprumas, polinkis sirgti tam tikromis ligomis taip pat turi ryšį su karieso atsiradimu.
• Polinkis saldumynams. Vieni žmonės jaučia didesnį potraukį saldumynams, dėl kurio, be kitų problemų, dažniau atsiranda ir kariesas.

Įgyti karieso atsiradimo veiksniai

Elgesys, apimantis mitybos, gyvensenos ir burnos priežiūros įpročius turi didelę įtaką dantų stiprumui bei burnoje esančių bakterijų aktyvumui. Nepaisant nepalankios genetikos, kontroliuojant šiuos veiksnius, įmanoma sumažinti ėduonies riziką,  O, šiam jau prasidėjus, ligą galima stabilizuoti. Vadinamasis stabilus kariesas neplinta ir nesukelia gilesnių dantų pažeidimų.   

• Mitybos ypatumai. Dažnas cukraus ir kitų angliavandenių vartojimas, dantų sveikatai reikalingų mineralų (tarp jų – ir fluoro) stygius maiste, užkandžiavimas – pagrindinės mitybos klaidos, susijusios su didesne karieso rizika. 
• Netinkama burnos higiena. Nepakankamai dažnas ar ne itin kruopštus dantų valymas,  netinkamos burnos priežiūros priemonės, vengimas apsilankyti pas burnos higienistą. Tai – priežastys, dėl kurių burnoje labiau kaupiasi apnašos ir dėl to atsiranda ėduonis.
• Kiti aplinkos veiksniai. Prie karieso atsiradimo prisidėti gali ir tokie veiksniai, kaip fluoro trūkumas geriamajame vandenyje ar dantų pastoje, dažnas alkoholio vartojimas ar rūkymas ir kita.

Dantų karieso simptomai

Dantų karieso arba ėduonies simptomai priklauso nuo ligos stadijos – ankstyvose fazėse jie gali būti vos pastebimi, o kariesui progresuojant tampa vis ryškesni. Pastebėjus šiuos požymius, dažniausiai reikalingas odontologo įvertinimas ir gydymas.

• Padidėjęs dantų jautrumas, ypač – prie dantenų;
• Dantų skausmas, pasireiškiantis, vartojant saldžius, karštus ar šaltus maisto produktus;
• Trupantis dantų emalis;
• Ant dantų matomi patamsėjimai;
• Burnoje juntamas nemalonus kvapas.

Kaip gydomas kariesas?

Karieso gydymo metodai priklauso nuo šios ligos pažengimo laipsnio. Jei pradinėje stadijoje karieso progresą galima sustabdyti be odontologinio gydymo, tai gilus kariesas reikalauja endodonto pagalbos.

Žemiau – dažniausiai taikomi karieso gydymo metodai, kuriuos po paciento apžiūros parenka odontologas.

• Plombavimas. Tai – dažniausiai taikomas ėduonies gydymo sprendimas metu, kai, išvalius pažeistus danties audinius, ertmė užplombuojama. Kuo ankstyvesnėje karieso stadijoje atliekamas plombavimas, tuo danties funkcionalumo ir estetikos atkūrimas yra  greitesnis ir paprastesnis. Vadinasi – ir pigesnis.
• Protezavimas danties karūnėle. Kai kariesas yra giluminis, po ėduonies išvalymo lieka didelės ertmės, o danties sienelės išplonėja. Tokioje situacijoje, siekiant išvengti danties vainikėlio ar net šaknies skilimo, įprastai uždedama karūnėlė.
• Danties kanalų (endodontinis) gydymas. Jei progresavęs kariesas pasiekia  giliausius audinius ir sukelia danties nervų uždegimą (pulpitą), dažnai reikalingas endodontinis gydymas. O po jo – plombavimas ar protezavimas vainikėliu.

Kokias pasekmes gali sukelti negydomas kariesas?

Jei pradžioje kariesas dažnai nesukelia skausmo, tai, pasiekęs gilesnius sluoksnius, yra ne tik juntamas, bet ir vizualiai matomas. Ypač – kariesas ant priekinių dantų. Varginantis skausmas bei sudėtingesnis, brangesnis gydymas – tik dalis pažengusio karieso pasekmių.

Vėluojant kreiptis į odontologą, kariesas sukelia infekciją, kuri gali apimti ne tik giliuosius danties sluoksnius, bet ir aplinkinius burnos audinius. Esant tokiai situacijai, negrįžtamai karieso pažeistą dantį gali tekti pašalinti.

Negana to, dėl karieso infekuotas dantis kelia grėsmę ir gretimiems dantims. Taip pat ši burnos ertmės problema gali prisidėti prie tokių bendros sveikatos būklės problemų, kaip:

• padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika;
• cukrinio diabeto komplikacijos;
• imuniteto susilpnėjimas.

Kaip išvengti dantų karieso?

Dantų karieso, kaip ir daugelio kitų burnos sveikatos problemų, galima išvengti ar bent sumažinti jų riziką, skiriant pakankamą dėmesį tinkamai prevencijai. Žemiau – svarbiausios odontologų rekomendacijos, galinčios padėti užbėgti už akių ėduoniui. 

• Rūpestinga kasdienė burnos higiena. Tai apima dantų valymą mažiausiai du kartus per dieną, bent vieną iš jų – su tarpdančių siūlu. Taip pat rekomenduojamas ir burnos skalavimo skystis. Svarbu susipažinti su tinkama kasdiene burnos higiena po dantų plombavimo ar protezavimo. 
• Tinkami mitybos įpročiai. Iš raciono derėtų išbraukti maisto produktus su dideliu cukraus ir krakmolo kiekiu. Taip pat – saldžius gėrimus. Reikėtų vengti (ar bent suretinti) ir užkandžiavimus, kurie, mažindami natūralų burnos pH, sudaro palankias sąlygas dantų kariesui susidaryti. 
• Žalingų įpročių atsisakymas. Rūkymas mažina seilių išsiskyrimą ir skatina bakterijų dauginimąsi bei apnašų kaupimąsi burnoje. Atsisakius šio žalingo įpročio, be kitų privalumų sveikatai, sumažėja ir rizika, jog susiformuos dantų ėduonis.
• Reguliari profesionali burnos higiena. Maždaug kartą per pusmetį rekomenduojama apsilankyti pas burnos higienos specialistą. Profesionalios burnos higienos metu kruopščiai nuvalomos apnašos iš sunkiai pasiekiamų vietų bei akmenys, kurių patiems pašalinti neįmanoma. To nepadarius, didėja rizika, jog gali atsirasti tarpdančių kariesas. 

Higienistas taip pat gali pastebėti pirmąsias karieso užuomazgas, dar nesukeliančias skausmo ar kitų nerimą keliančių simptomų ir rekomenduoti užsirašyti pas odontologą.

• Reguliarus dantų šepetėlio keitimas nauju. Susidėvėję dantų šepetėlio šereliai ne tik blogiau atlieka savo funkciją, bet ir gali tapti bakterijų kaupimosi vieta. Šepetėlio keitimas maždaug kas 4-6 savaites – dar vienas žingsnis, galintis sumažinti dantų ėduonies tikimybę. 

Neleiskite dantų kariesui progresuoti: laiku kreipkitės į odontologą

Ant danties pastebėjote dėmelę, atsirado jautrumas, o gal – net ir skausmas? Šie burnos sveikatos simptomai savaime nepraeis. Priešingai: tik didės ir sukels daugiau problemų.  

Kuo ankstyvesnėje stadijoje kariesas diagnozuojamas, tuo ligos gydymas yra paprastesnis, greitesnis ir pigesnis bei leidžia išvengti su šia liga susijusio diskomforto.

Jei kyla įtarimų dėl dantų būklės, kviečiame registruotis konsultacijai IMI odontologijos klinikoje.